- šiktuvas
- 2 šiktùvas, -ė smob. (2) NdŽ vlg. 1. Sg, Kp kas dažnai tuštinasi: Neužtūringą arklį dar šiktuvù vadino Tl. ║ Trk kas dažnai gadina orą, smardina. 2. Krsn, Gs prk. kas nuolat prišiukšlina, priteršia, betvarkis: Tikras šiktùvas iš tavę: ką dirbi, tą palieki Krs. 3. NdŽ prk. senas, paliegęs žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.